Llogaria ime
AOL Portal Lajme
Lirohet Kastriot Myftaraj: Sorosi po krijon Jugosllavinė e Re

Gazetari Kastriot Myftaraj ka reaguar pas shkrimit ku bėnte thirrje pėr vrasjen e ambasadores sė BE-sė, Romana Vlahutin dhe pas lirimit nga forcat e antiterrorit.

Nė njė postim nė “Facebook” Myftaraj shkruan se fragmenti i tij i shkrimit pėr thirrje pėr vrasje ėshtė nxjerrė nga konteksti.

“Sa i pėrket pretendimit pėr thirrje nga ana ime pėr veprime tė dhunshme ndaj Vlahutinit, unė sqaroj se fragmenti nga shkrimi im qė sillet si provė pėr kėtė gjė, ėshtė nxjerrė nga konteksti qėllimisht, pėr tė tjetėrsuar kuptimin. Nėse lexohet ky paragraf nė kontekstin e vet do tė shikohet se atė e kam thėnė nė kontekstin e analizės pėr lajmin pėr kėrcėnimin ndaj jetės sė Vlahutinit”, shkruan ai.

Mė tej, Myftaraj thotė se ai do tė publikojė tė ashtuquajturat prova tė reja pėr formimin e Jugosllavisė sė re dhe pėrfshirjen e Shqipėrisė nė tė.

“I kėrkoj Romana Vlahutin qė nė emėr tė Kushtetutės sė Shqipėrisė, nė emėr tė konventave diplomatike ndėrkombėtare, tė largohet nga vendi im sa mė parė.

Nė ditėt nė vazhdim do tė jap tė dhėna tė reja pėr pėrzierjen e sorosianėve nė planin pėr krijimin e Jugosllavisė sė Re, ku duhet tė pėrfshihet dhe Shqipėria”, shkruan ai.
 
Shkrimi pėr tė cilin u shoqėrua Myftaraj

Nga Kastriot Myftaraj

Aventura e ēuditshme e njė kurve kroate nė Tiranė

Nė Kroaci, “Zonjėn” Romana Vlahutin, e kanė quajtur “Prva Dama u sjeni”(Zonja e Parė-Hije) e Presidentit tė majtė Ivo Josipoviē, i cili ishte nė kėtė post, nė vitet 2010-2015. Josipoviē ishte njė artist i shndėrruar nė politikan. Profesioni i tij ishte muzikant. (kompozitor) Por ai ishte edhe njė jurist i shndėrruar nė muzikant. Josipoviē, pėr njė kohė tė gjatė (1987-2004) ka punuar si mėsimdhėnės nė Akademinė e Muzikės nė Zagreb.


Marrėdhėniet e tij me Romana Vllahutin, ndonėse tė dy ishin tė martuar, nuk kishin tėrhequr vėmendjen para se ai tė bėhej President i Kroacisė. Nė rrethin e sorosianėve kroatė, tė cilit i pėrkisnin tė dy, konvencionet morale bėjnė pjesė ndėr mitet qė duhen dekonstruktuar, sic thotė frazeologjia e pėlqyer e tyre.

Kur Josipoviē u bė President, Romana dha shpejt prova se ishte sundimtarja e vėrtetė e Pantovēak. (pallatit presidencial kroat) Josipoviē e emėroi atė tė dėrguarėn e posaēme pėr Ballkanin Perėndimor. Meqėnėse nė organigramėn e shtetit kroat nuk kishte pasur deri mė atėherė njė zyrė tė kėtij lloji (aspak anormale pasi Kroacia nuk ėshtė fuqi e madhe), u desh qė Romana tė sistemohej nė zyrėn e kėshilltarit presidencial pėr politikė tė jashtme, Joshka Para, si zėvendės-kėshilltare. Media kroate nuk mungoi tė vinte re risinė e ēuditshme, pasi nė Kroaci dhe madje nė vende mė tė mėdha, nuk kishte as zėvendės-kėshilltarė, njė praktikė kjo e kancelarive tė mėdha, si rasti i SHBA.

Posti i lartė qė mori Romana, sa i pėrket shtetit kroat, nė praktikė ishte njė fjalė boshe me vlerė honorifike, nė rast se mund tė bėhet fjalė pėr “nder” nė rastin e Romanės, qė edhe ecjen e ka prej prostitute. Posti i shėrbente Romanės vetėm pėr ta promovuar nė njė mision sorosian, qė do ta them mė tutje.

Zonja e Parė Hije e Pallatit Presidencial u bė aq e patolerueshme me sjelljen e saj, si njė skandal shėtitės, sa Presidenti Josipoviē u detyrua ta largonte nga stafi i tij, madje edhe nga Kroacia. Meqėnėse Kroacia kishte tė drejtė tė emėronte njė shef delegacioni tė Bashkimit Europian (i njohur si ambasador), u gjet pėr Romanėn posti i shefes sė delegacionit tė BE nė Shqipėri, qė nė zhargonin e vendit quhet Ambasadore e Bashkimit Europian.

Por Romana nė Tiranė do tė ishte mė shumė njė e dėrguar sorosiane se e BE. Tutori i saj, Ivo Josipoviē ėshtė njė nga tė pėrkėdhelurit e Sorosit nė Kroaci, ashtu si edhe Romana. Kur Josipoviē kandidoi pėr president nė 2010, njė nga premtimet e tij nė fushatėn zgjedhore ishte “Drejtėsia e Re”. Ėshtė kureshti e madhe politike qė kėtė slogan e pėrdori edhe sorosiani Edi Rama mė vonė. Romana, e cila nuk pati ndonjė rol nė operetėn politike “Drejtėsia e Re” tė Josipoviēit nė Kroaci, do tė kishte ironikisht njė rol tė madh nė Shqipėri nė komedinė me titull “Drejtėsia e Re”, tė vėnė nė skenė nga njė tjetėr politikan-artist, piktori i cili mburret se ka mė shumė talent pėr barcoleta, Edi Rama.

Romana erdhi nė Tiranė nė tetor 2014. Josipoviē humbi zgjedhjet presidenciale tė vitit 2015 dhe kaloi nė pension politik, por Romana, tė cilėn ai e nguli nė Shqipėri, mbeti kėtu. Shpejt Romana u bė e njohur pėr skandale. Ėshtė e padyshimtė dhe e vėrtetuar me dokumente se ajo ka vjedhur rreth njė milion euro nė aferėn e blerjes sė rezidencės sė BE nė Tiranė.

Nėse do tė kėrkoni CV zyrtare tė Romanės nė faqen zyrtare tė “Delegation of the European Union to Albania”, ėshtė njė humbje kohe. Nuk do tė gjeni asgjė tė tillė. Arsyeja ėshtė se Romana nuk pėlqen tė pėrshkruajė shkollim e saj joserioz pėr detyrat e larta qė mban. Pasi ka marrė njė diplomė tė gradės sė parė (bachelor) nga Fakulteti i Filozofisė i Universitetit tė Zagrebit, ajo ka kryer njė lloj kursi pranė Universitetit tė Harvardit, qė njihet si Shkolla e Qeverisjes “John F. Kennedy”, barazvlerėsi amerikan i kurseve ideologjike tė universiteteve moskovite nė kohėn sovjetike pėr komunistėt e botės.

Nė fillimet e luftės nė Kroaci, nė 1991, Romana u punėsua nė Zyrėn pėr Shtypin e Huaj nė Ministrinė e Informacionit tė Kroacisė. Detyra e saj ishte shoqėrimi i gazetarėve tė huaj nė frontin e luftės. Si e tillė Romana fitoi urrejtjen e luftėtarėve kroatė pasi ajo kishte krijuar miqėsi me gazetarėt qė shkruanin keq pėr luftėn kroate pėr mbrojtjen e atdheut. Pėr kėtė Romana u bė popullore nė anėn tjetėr tė frontit te serbėt, tė cilėt kur mėsonin ardhjen e saj, bėnin tė pėrhapeshin me megafonė tingujt e asaj kėngės sė famshme jugosllave tė viteve tetėdhjetė “Romana, Romana”. Pėr kėtė arsye Romanėn e larguan nga kjo detyrė dhe ajo si sorosiane gjeti shpejt punė nė organizatat ndėrkombėtare.

Kur Josipoviē e emėroi Romanėn si tė dėrguar tė posaēme pėr Ballkanin Perėndimor, ai nė fakt nuk kishte parasysh hapjen fuqishėm tė njė linje tė re tė politikės regjionale kroate, por njė projekt sorosian qė ėshtė edhe projekt i disa qarqeve nė Bashkimin Europian. Atė tė Jugosllavisė sė Re. Sorosi dhe pjesa mė e madhe e burokracisė sė Brukselit, si dhe vendet e BE qė mbajnė peshėn mė tė madhe tė marrėdhėnieve me Ballkanin, bashkohen nė idenė se problemi i Ballkanit Perėndimor tė mbetur jashtė BE-sė, mund tė ketė si zgjidhje praktike afatgjatė futjen nė njė lloj frigoriferi gjeopolitik, atė tė Jugosllavisė sė Re, qė do tė krijohet nga bashkimi i ish-republikave dhe krahinave jugosllave minus Sllovenia dhe Kroacia, tashmė tė anėtarėsuar nė BE, plus Shqipėria.

Pėr tė punuar pėr kėtė projekt ka ardhur Romana nė Shqipėri. Nuk ėshtė rastėsi qė ajo erdhi nė kohėn kur nisi tė promovohet partneriteti Beograd-Tiranė, deri edhe me njė partneritet personal Vuēiē-Rama. Pėr shkak tė kėtij roli qė ka Romana, asaj ia falin nė Bruksel vjedhjet qė bėn si ajo me blerjen e rezidencės sė BE nė Tiranė.

Pėr shkak se Rama ka njė rol tė madh nė “integrimin” e Shqipėrisė nė Jugosllavinė e Re, Romana nuk flet kurrė pėr shndėrrimin e Shqipėrisė nė njė platancion gjigand droge, nga ku droga pėrmbyt Bashkimin Europian. Rama ka licencėn e drogės, si shpėrblim pėr pjesėmarrjen nė realizimin e projektit tė Jugosllavisė sė Re.

78 vite mė parė, njė kroat i serbizuar, shkrimtari Ivo Andriē, qė njėherėsh ishte edhe zyrtar i lartė i Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Jugosllavisė Mbretėrore, bėri njė memorandum pėr ndarjen e Shqipėrisė, me ē’ rast Jugosllavia do tė pėrfitonte gjysmėn e territorit tė vendit fqinj. Nuk ėshtė rastėsi qė Edi Rama gjatė njė prej vizitave tė tij nė Serbi gjatė kohės qė ėshtė kryeministėr, gjeti tė citonte pikėrisht Andriēin, si pėrfaqėsues tė pėlqyer tė kulturės serbe. Nė gjuhėn diplomatike, ku shpesh nėnkuptimi ka rėndėsi gjithėpoaq tė madhe sa kuptimi i drejtpėrdrejtė i fjalėve, kjo do tė thotė se Kryeministri shqiptar ėshtė i gatshėm tė pranojė edhe mė tepėr se kyējen e Shqipėrisė nė Jugosllavinė e Re.

Nuk mė shkaktojnė asnjė ndjesi qėndrimet politike tė Romanės nė Shqipėri, mbėshtetja pėr njėrėn apo tjetrėn palė. Pėr mua ėshtė i njė rėndėsie krejt dytėsore fakti qė ajo mbėshtet qeverinė kundėr opozitės. Qė Romana ka me Edi Ramėn marrėdhėniet e prostitutės politike me tutorin te i cili e kanė shitur, kjo u vėrtetua nė ditėn e ceremonisė sė promovimit tė muzeumit tė pėrgjimeve tė diktaturės komuniste, e njohur ndryshe si “shtėpia me gjethe”. Nė prani tė ambasadorėve tė huaj, ndėr ta edhe Romana, Kryeministri Rama, kishte inskenuar njė komedi ku tė gjithė do tė dėgjonin fjalimin e tij nė oborr por nuk do tė hynin nė ndėrtesė. Kur Romana kureshtare, pas pėrfundimit tė fjalimit tė Kryeministrit, deshi tė hynte nė ndėrtesė, ashtu siē ndodh nė raste tė tilla, atė e ndaluan rojet e Gardės sė Republikės, qė vepronin sipas urdhėrit tė prerė tė Ramės. Askush nuk duhet tė hynte nė ndėrtesė. Skenėn e pamė nė kronikat televizive.

Ēdo ambasador qė trajtohet kėshtu publikisht nga autoritetet nė njė ceremoni zyrtare ku ėshtė i ftuar nga vetė Kryeministri, aq mė tepėr kur pėrfaqėson BE, kėrkon si satisfaksion dorėheqjen e kryepalaēos tė kėsaj shfaqjeje ku ėshtė poshtėruar BE, jo thjesht Romana, ose jep vetė dorėheqjen. Romana nuk bėri as njėrėn as tjetrėn sepse ajo ka ardhur nė Shqipėri si prostitutė politike jo si diplomate.

Prandaj unė nuk jam i shqetėsuar pėr qėndrimet e saj politike, sepse nuk kam iluzione pėr rolin e saj politik, por jam i shqetėsuar sepse 75 vite pasi Andriē shkruante memorandumin famėkeq, nė 2014, nė Shqipėri vjen njė kroate qė me lehtėsi i hyn aventurės pėr tė punuar pėr inicimin e procesit tė gėlltitjes sė vendit nga njė federatė e re sllavojugore. Pak kohė mė parė Romana ėshtė ankuar se ka pasur kėrcėnime pėr jetėn e saj, me ē’ rast Brukseli ka kėrkuar qė tė bėhen hetime pėr tė zbuluar autorėt. Pėr Romanėn ėshtė krijuar njė shėrbim sigurie shtesė nga shteti shqiptar.

Romana dhe ata nė Bruksel qė kėrkojnė hetime pėr tė zbuluar terroristėt qė kėrcėnojnė jetėn e Romanės duhet ta dinė se nė kėtė histori ka vetėm njė terroriste, qė ėshtė Romana, e cila ecėn nė gjurmėt e njė tjetėr Ivo, Andriēit. Pėrfshirja e Shqipėrisė nė Jugosllavinė e Re ėshtė njė atentat ndaj sovranitetit tė Shqipėrisė, ėshtė njė akt qė bie ndesh me pėrmbajtjen dhe frymėn e Kushtetutės, ėshtė njė proces qė nuk ka tė bėjė me asnjė lloj integrimi europian, por qė ka tė bėjė me aneksimin e kamufluar, pėr tė cilin Serbia ka bėrė pėrpjekje qėkurse ėshtė krijuar shteti shqiptar. Ėshtė edhe njė krim i parashikuar shprehimisht nė Kodin Penal.

Kėshtu qė ēdo shqiptar qė do atdheun e vet mund ta vrasė Romanėn dhe ky do tė ishte njė akt antiterrorist, jo terrorist. Nė kėtė histori ka vetėm njė terroriste qė ėshtė Kurva e Pantovēakut, e cila e mbetur pa tutor punon pėr llogari tė Beogradit.

Last updated 3 mins ago

Ska sondazhe aktive!